|
MERESSIN LYRICS
"Alkis" (2001)
1. Malda Raguotiems Dievams (Intro)
2. Alkis
3. Juodas
4. Aðmenys
5. Pasiutæ Ðunys
6. Pa�adink �v?r?
7. Yra Ðalis
8. Per Dykum?
9. Palieku Juodum? Tau
10. R?kas
11. Auka Raguotiems Dievams
12. Aðmenys II (Folk outro)
1. Malda Raguotiems Dievams (Intro)
2. Alkis
Kai kyla vėjas, prikeldamas vėles mil�inų
Ir u�mar�ties dulkes nubraukia nuo kar�ygių veidų
Vėl Karo �vėris bunda, lydimas varnų
Kaip alkanas ir įnir�ęs a� per laiką einu.
Ten, kiekvienam kelio vingy tyko mirtis
Ten, kur am�iaus alkis kankina ir neleid�ia nurimt
I�mu�ė laikas ir pasidavė �imtmečių miegas
Dabar a� likimų valdovas, jėga vėl sugrį�o i� karo dievų.
Kai patekės Juodasis Mėnulis
Ir atsivers Gyvatės Tarpeklis
Lokio akių spindesys man rodys kelią naktyje
Vėl alkis manyje, vėl alkis manyje
Ir pagrįsta nuojauta blogio spindi per laiko prizmę
A� tas kar�ygys, kuris ne�asi karo dvasią �irdy
Tik alkis �udyti ir kraujas pagimdo ko�marą
Kuris nesibaigs, kol u�mar�ties dulkės nepalies Laiko Skrynios.
3. Juodas
Juodos juodos tavo akys, tavo �okis, tavo naktys
Tavo dainos apie mirtį, apie Vie�pats jautrią �irdį
Juodos mintys, keisti norai, juodą naktį �altam guoly
Kam skirta tavo vienatvė, jeigu net mirtis beprasmė
Jei tu aklas, tu �varesnis
Jei tu nuogas, tu �ventasis
Jei tu juodas � pasmerktasis
Jei tu juodas � pasmerktasis
Kas naktį sapnas � beprotybė, bet juk tai pati realybė
Gerklę perkastum u� dyką, �į, gal paskutinį, rytą.
Juodas tau dangus, �vaig�dės taip toli
Laiko vis ma�iau � juoda �emė tau.
Kur tavo vie�pats akys
Jos turbūt seniai apako
Juodas juodas tavo kry�ius
Tavo skausmo nebemato.
4. Aðmenys
Pilka med�io siela, padėk man i�kęsti
Senų dievų pyktį
Pilka med�io siela, i�saugoki atmintį
Senų mil�inų garbę ir �lovę
Nuogais a�menim vėl grąï¿½inki
Mes juodvarniais kilsim padangėn
Lydėdami saulės raudonus la�us
Kraujuotom akim nu�velgdami naktį
Pilka med�io siela, nu�luostyki a�arą,
Ant a�menų spindinčią
Priimk mūsų auką, pakilusią dūmais
Kas �ino, kur staugiančios vėtros
Nune� senųjų, piktų dievų mintis
I�tark mūsų vardą, dainom apipinki
Nes kilnūs siekiai pamir�tami greitai
O blogis palieka gilias a�menų �aizdas
Uliokėm broliukaa �vėntuo Lietuvelie
Ne�inau kon rasem svetimuo �alelie
5. Pasiutæ Ðunys
Plieno i�bandyti, ugnį u�kerėję, mirtį nugalėję,
Kas jie nelabieji, ir i� kur atėję siaubo sėklą sėti
�irdys akmeninės, akyse ledinis vėjas tiems, kas jų kely
Pami�imo sunkis kraujyje u�verda velniavos aistra
Pragarą apgave, rojų nuskandinę pykčio gelmėse
Verda pasiutimas niekieno �alies �arijose, tryk�tantis siera
Ar gali tu pasakyti man gyvybės kainą?
Ar gali pajusti savo �irdį plakant pasiutusio �uns kaily?
Kelias, kur jie ėjo, aukomis �ymėtas, mirtimi nusėtas
Jie pasiutę �unys, maitvanagių broliai, tūno kariuose
Sutemų �e�ėly auka paaukota ir i�laisvinta tamsi galia
Imki kardą, broli, bet �inoki � kelio jau nebus atgal
Vėl ir vėl į kovą, a�aros pralieti, krauju nusiprausti
Am�iais am�inaisiais pasiutimas sukas u�keiktam rate
6. Pa�adink �v?r?
I�mu�ė prad�ių prad�ia, krenta u�danga juoda
O altorių tamsoje kelias vergi�ka galva
Nenoriu nieko a� �inoti, neverskite manęs �egnotis
Kodėl turiu giedoti: aleliū aleliųja
Spjauk į veidą, smeik man į �irdį
U�dek man lau�ą i� ąï¿½uolo nulau�to
I�laisvink �į blogį, pa�adink �vėrį
A� kaltas, tu prikaltas, buvai tu ponas, o a� tarnas
Nenoriu keliais �liau�ti � dabar a� laisvas
Netiesiu rankų į tave ir negrį�iu su auka
Nenoriu daugiau bijoti, tau dū�ią dovanoti
A� noriu skrist su vėju, savy pa�adint �vėrį
I�laisvint �itą blogį, pasiekti sielos laisvę
7. Yra Ðalis
Yra �alis, kur valdo akmuo
Kur nepakeliamas kar�tis pavergia jėgas
Kur sustot negali, kur �alia mirtis
Ta �alis � tai galingųjų kapai
Dulkės dulkėmis likę tolumoj
Tik nebylus piramid�ių akmuo � jis �ino viską,
Jis matė viską, jis stebi viską
Prakeiksmas liko akmeniniame Krono veide
Ir akmuo, virtęs dulke, sustingo laike
�vaig�dė u�gęso am�iams, nurimo audra
Smėlis prakeiktas keliauti dykumų takuose
8. Per Dykum?
Yra �alis, kur smėlis gyvas
Nebylas ir bevaisis dykumų kar�tas veidas
Jis juda, naikindamas viską savo kely
Ir net galingieji neįstengė jo sustabdyt
Smėlio jūros gelmėj i�nyksta gyvybė
Laikas am�iams sustojęs niūrioje piramid�ių tyloj
Dulkių audros pagrobia tai, ką vadinam realybe
Dykumų keistos rankos ne�a vėją tolyn
Ta �alis niekada nepriklausė mums
Josios miegas nebeteko spalvotų sapnų
Ko �monės ie�ko dykumų �irdyje ir veide?
Ar paslėptas laikas vis dar guli stiklo karste?
9. Palieku Juodum? Tau
Ka�kada gimiau, Juodumą atne�damas
Nevilties akyse skandindamas am�ius
Seno varno sparnai glaud�ia pasmerktą sielą
Juodo prana�o kelias per spalvotus sapnus
O dabar palieku tau...
I�saugoki liepsną akmens ramybėj...
Palieku Juodumą tau
Kita karta u�gimsta, kiti jau karaliai
Kiti bus budeliai, kiti pasmerktieji
Bet Juodoji Ugnis nepaklūsta am�ių įstatymui
Ji skleid�ia naikinančią liepsną, vis palikdama Juodumą
Juodas Juodoje Ugnyje � jis prakeiktas sapne
Nakties vaikų kraujyje tegul teka liepsna
Am�iai am�ini tetyli, sielos varnais tepakyla
Tavo slapčiausiam sapne Juodumoj palieku tave
10. R?kas
Slenka rūkas, leid�ias migla ant vandens
Ta migla slepia savy �e�ėlius
Kas pasakys man, kur leid�ias �altis
Kas parodys, kur atgyja ir i�auga tamsa?
A� slepiuos nuo �viesos
- Ji naikina mane
A� nakties tvarinys,
Vir� vandens �liau�iu migla
I� tenai, kur nieko nėra, ten, kur nieko nebus
Daug praradęs, daug nepatyręs mir�tu
Su pirmu saulės blyksniu
Pasmerktas būt �e�ėliu, a� bijausi i�nykt
Kraujo la�as virsta saulėlyd�iu � grį�ta naktis
A� nenoriu matyti, a� tik noriu pajusti
Vakaro tylą, slenkantį rūką ir
Mir�tančią saulę savo delne
Mano kūnas i�tirps lietuje
- Laikas u�glosto �aizdas
Lietus man i�plovė akis
- Lieku a� neregys
Ir a� jau ne�inau,
Kas a� arba kuom tapau
Spengia tyla
- Ji balta migla liejas aplink
11. Auka Raguotiems Dievams
Rytoj bus ta diena, kai mitų am�ius sugrius
Ka�kas bandys u�siaugint sparnus,
U�gimt naujam laike
Ir lieka liudesys tu�tumoje,
Sena malda raguotiems dievams
O �i naktis nesibaigs niekada,
Kaip su�eisto pauk�čio rauda
Tai paskutinė kova � lieku vieni�as mū�io lauke
Suka ratus alkani vanagai � tai kam skirta giesmė?
Vėl kelio dulkės lydi mane, a� pavargau ilgoje kovoje
O, ko verta �i giesmė ir kelias atgalios?
Paklauskite kelio akmens, kokia am�inybės prasmė
Ko pavargusios a�aros liejasi upėm srauniom?
Laikas, kuriame gyvenau,
Davė laisvę man ir saują Ugnies
Bet vienatvės �ydas sunkus � a� noriu i�eit...
...Pagerbkim tuos, kas sukūrė mitus
Pagerbkim senuosius raguotus dievus
U� tuos, kas vieni�i ilgame kelyje surado aukurą sau...
12. Aðmenys II (Folk outro)
Uliokėm broliukaa �vėntuo Lietuvelie
Ne�inau kon rasem svetimuo �alelie
|
|
