|
DISSIMULATION LYRICS
"Miglose" (2000 EP)
1. Intro
2. Karo Ugnys
3. Miglose...
4. Dvasios Ið Amþiø Senø
5. Genocidas
6. Bûk Prakeiktas
1. Intro
2. Karo Ugnys
Mirštančių švokštimas
Ir šaltas plieno skambesys
Virš ūkanotų girių aidi
Žvarbiuose vėjuose rudens
Kraujo upės teka
Stovi miglose mirtis
Kai įsižiebia karo ugnys
Didybės amžinos vardan
Šimtai karių lavonai
Nukloją šaltą žemę
Sustingę akys žvelgia
Į tolį be jausmų
Didi mirtis triumfuoja
Kai karo ugnys dega
Kai karo šūkiai aidi
Iki pat sutemų.
3. Miglose...
Išblyškęs mėnuo šviečia
Tarp parvirtusių medžių
Nutiesdamas man kelią
Į tamsios išminties lobyną
Pulkai šikšnosparnių
Lydi mane mano kelyje
Ir nakties vaikai gieda
Jį šlovinančius himnus
Aš žengiu už realybės
Su tūkstančių prakeiksmų
Glūdinčių manyje
Palikęs tai kas vadinama kūnu
Lyg šaltas rūkas
Sklendžiu nakties tyloje su vėju
Dvelkiančiu kapų vėsa
Į piktų burtų slėnį
Prie šaltinio trykštančio
Juodos galios srove
Mano tamsiausi troškimai
Bus patenkinti
Ir pikčiausi prakeiksmai
Paleisti kaip nuodingos strėlės
Kupinas bedievystės aš semsiu
Kerų šaltinio išmintį
Jausdamas duodama galią to
Kuris sėdi blogio soste
Aš esu tas kurio širdyje
Dega juodoji liepsna
Kurio burtų kardas
Kertą mirtiną smūgį
Mano kelias į burtų slėnį
Į tamsios išminties lobyną
Miglose...
4. Dvasios Ið Amþiø Senø
Per pelkes ir medžių
Ilgus šešėlius
Per vakaro miglą
Lydimi kauksmo vilkų
Joja raiteliai
Iš praeities sugrįžę
Neleisdami pelkių
Juodų vandenų
Lengvi tarsi rūkas
Vaiduokliai karių
Beprasmiškai slenka į tolį
Neaiškios dejonės
Sutemų tyloje
Sako apie neramias jų klajones
Neramios sielos
Virš pelkių tamsių
Paėmusių kūnus jų jaunus
Ieško sau vietos
Pabaigos jų kančių
Bet veltui...
Ir slenka šešėliai juodi
Virš pelkių miglotų tamsių
Klajonės skausmingos jų amžinos
Dvasių jų amžių senų.
5. Genocidas
6. Bûk Prakeiktas
Pragaro liepsnos dega akyse
Nuodai teka mano venomis
Aš galingas kai ateina naktis
Kai mano kerai neša blogį
Mėnulio šviesoje
Ir medžių šešėlyje
Vyksta tamsūs mano ritualai
Niūrios nakties slogioje tyloje
Aidi mano nešventi prakeikimai
Mano pragariškas pyktis
Trykšta tarsi juoko sultys
Skrieja nešdamas piktų kerų
Atnešdamas mano
Naujos aukos mirtį
Nuodai teka mano venomis
Aš gyvenu kad sėčiau blogį...
|
|
