|
ANGIS LYRICS
"Praeities �enklai" (2001 Demo)
1. Ties Ne�inomybe...
2. I Am�inybės Glėbį...
3. Jūros Sakmė
4. Sugrį�imas
5. �iaurinei �vaig�dei
6. Kaile Rekyse!
7. Ne�k, Brolau, Kovon!
8. Sugrį�imas (Remix)
1. Ties Ne�inomybe...
2. I Am�inybės Glėbį...
Tamsioj �iemos nakty,
Liepsnoj sudegusioj pily
Niūrioj tyloj, a� vienas čia,
Su pergale - keistai karčia...
Pelėdą tolumoj gird�iu...
Lytėjimą �altų �vaig�d�ių jaučiu...
Tie, kurie �iandien ne�ė Mirtį čia,
Prapuolė visiem am�iam Tamsoje
O, �ėlstanti Ugnie!
Apsupk mane skraiste sava...
Būk Lemtim mana -
Kelį į pilį Dausose!
Pakilk auk�tyn taku,
I� spindesio Mėnulio nukaltu,
(�iąnakt kaip niekada rausvu...)
Kitų kelių, deja, a� neturiu...
Krauju i�au�us �i diena,
Prabėgo kaip akimirka viena.
Kodėl a� negird�iu savų?..
Ir rankom kalaviją dar liečiu?..
...te visad mūsų namai virs atėjūnų kapais!
...te grobis jų taps tik juodi pelenai!
...te bus taip visada
...nes teisė į kovą am�ina!
Nebematysiu spindulių Au�ros...
Ugnis... jį i�vaduos!
Jau i�einu... nakties tamsoj...
Ugnim sugrį�iu vėl... Kitoj Kovoj!
3. Jūros Sakmė
Atskrieja vėl naktis Jūros takais,
Kinkyta pilkais Prieblandos �irgais.
Jau �emę glosto juoda, �velni ranka
Tik nebaltuoja Jūroj vis nurė vieni�a...
Ir naktį vėlei keičia baltaskarė Au�ra,
O nerimas nenyksta smėlio krante.
Ir �irdgėla suklykia �uvėdra balta, -
Nejau �emės Sūnų �aukia Jūra �alta?
Ka�kur toli, tamsioj Jūros gelmėj
Stūkso gintaro Rūmai jūr�olių giraitėj.
Mėlynų bangų Deivės keruose
Skęsta �emės Sūnaus siela spanuose...
Danguj rūstybė telkias -
Niaukias, pilkuoja skliautai!
Tolumoj Ratai titnago trata.
Bilda kanopom Perkūno o�iai...
Įtū�ęs Valdovas Dausų
Gena ve�imaitį dangaus keliu!
"Kaip drįso paliesti Deivę �mogus?
Kaip drįso į�eisti Dievus?!"
�ėlo, dūko Jūroj įtū�io audra,
Smigo Ugnies kirviai banguosna
Griuvo Rūmų bok�tai, �uvo am�inai...
Gintaro Pielies griuvėsiai tapo jiems kapai...
"O, Dieve, mėlynų bangų!
Tu pa�eidei įstatymą Dievų!
Nubaust a� ir tave turiu...
Te kris pra�ūtis ant Jūsų galvų!"
4. Sugrį�imas
Per dykrą, u�lietą miglų
Po verkančiu dangaus skliautu
Nematomais Vėlių takais
Grį�iu, kaip �adėjau kadais...
Su vėjo pra�ūtingu dvelksmu
Juodbėriu Velnio eikliu
Sidabro ragan vėlei pučiu
Ir kovą nebaigtą pratęsti kviečiu!
Te ma�os liepsnelės �ird�ių
Vienybėj galybę pajaus
Pakilę nuvilnys tarp mi�kų...
Vir� kra�to �ventosios Ugnies ir lietaus.
Keliu į dangų, pusėn vakarų,
Dievų nukaltą kalaviją i� �vaig�d�ių.
Pasrūva runos �altos krauju,
A�menyse i�rė�tos kalvio Dausų!
Sukilkit! Pabuskit nuo �od�ių tu�čių!
Lop�inių, i� lūpų putotų melu!
I�saugokit tai, kas brangu -
Kuom degė visad �irdys karių...
Jau vriasi Vartai Dausų
Pasauly gyvųjų a� likt negaliu...
Bet karo ragas vis gaus!
Ir Mū�io Paskutinio dieną prana�aus!
Tad bus valia tokia Dievų!
I��engs �vaig�d�ių tiltu kariauna dausų.
Susitiksim tada, visi, kovos lauke,
Kai melo bok�tai skęs liepsnose!
5. �iaurinei �vaig�dei
O, Karalaite, spindi �alčiu
Tegul lydės mane �viesa tavo akių
Ir kelią rodys, kai aplink tamsu
Gal tai bus paguoda?.. Gal �enklas i� Dausų?..
Ir, kai paklos audra man tarp bangų �altų
Patalą am�iams dugne i� smilčių,
Tu aplankyk mane, spindėjimu tyliu...
Ledinėm a�arom su�ildyk - to tiktai a� tegeid�iu...
6. Kaile Rekyse!
Į kra�tą, �ėruojantį Sukilimo liepsna
Į pagalbos �auksmą - skubi raitija.
Mes lekiam čia, kad apginti Tave
O, �eme Prūsų, nelaimingoji!
O, pasveikintas būki, Valdove!
Narsiausių karių Lietuvos.
Jūs' motina Prūsa jau laukė
Ir Dievai, ir Kariai �emės �ios!
Mes čia, kad Jungtinė jega
Suduotų prie�ui smūgį galingą,
Kad sudegintų menkystas savo lizduose
Auk�taičių, Jotvingių ir Prūsų neapykantos liepsna!
Mes pritrėk�im teutoni�kas �iurkes
Ir suminsim jų pačių urvuose!
Mes paversim Kulmo �emę gykra!
Kayle Rekyse!!!
Skendo kra�tas karo gaisruose
Vien tik vėjas sūkuriavo pilių pelenuos...
Tik pilys trys teliko teutonų naguose
Jų kariauna did�iulė krito Renzio pelkėse...
Ir i� Sąjungos �venčiausios - kalavijo ir ugnies
Dar skaisčiau liepsnojo aukuras - laisvės ir vilties!
O, pasveikintas būki, Valdove!
Ir narsioji tavo kariauna!
Sveikina vitingai Prūsos Tave, -
Kayle Rekyse!
7. Ne�k, Brolau, Kovon!
�iandien yra ta diena
Ei, �irgeli, ne�ki mane!
Per pelkes, mi�kus ir dykras
Ne�ki, Juodkarti, savo balne.
Tenai, kur �ėruoja rausva
Gaisrų pa�vaistė rytuose.
Kur �laistos po kra�tą pilką
Karo �mėkla kry�iuota.
Neklupki, ir lėki pimyn
Jau renkasi broliai valdovo pily...
Suspėti turim ligi au�ros,
Kai mū�in visi vėl stos!
Rytoj bus diena nelengva,
Galbūt mes pra�ūsim kare...
Daug kartų i�jojom ir grį�om drauge,
Jei lemta bus, ir liksim lauke... mū�io!
A� skrieju, su tavim, tymo balne
Jaučiuosi kaip vėjas �iaurys laukuose,
Kaip sakalas raibas auk�tai danguje,
Lėk ten, kur verda kova!
Mirtis ten mojuoja savo dalgiu
Ir kraunasi sostą i� prie�ų galvų...
Kovoja ten broliai u� garbę Dievų!
Ten mano vieta, ten būti turiu!
Ten lū�o kalavijai...!
Ten ei�ėjo �almai...!
�irgai i� skausmo �vengė
Ir stengo kraujo klanuose kariai...
Mirtis tądien u�kando sočiai,
U�teko prie�ų Jai galvų...
Sustabdė sraunią prie�ų upę broliai,
Tačiau atrado daugelis jų prieglobstį Dievų...
8. Sugrį�imas (Remix)
Per dykrą, u�lietą miglų
Po verkančiu dangaus skliautu
Nematomais Vėlių takais
Grį�iu, kaip �adėjau kadais...
Su vėjo pra�ūtingu dvelksmu
Juodbėriu Velnio eikliu
Sidabro ragan vėlei pučiu
Ir kovą nebaigtą pratęsti kviečiu!
Te ma�os liepsnelės �ird�ių
Vienybėj galybę pajaus
Pakilę nuvilnys tarp mi�kų...
Vir� kra�to �ventosios Ugnies ir lietaus.
Keliu į dangų, pusėn vakarų,
Dievų nukaltą kalaviją i� �vaig�d�ių.
Pasrūva runos �altos krauju,
A�menyse i�rė�tos kalvio Dausų!
Sukilkit! Pabuskit nuo �od�ių tu�čių!
Lop�inių, i� lūpų putotų melu!
I�saugokit tai, kas brangu -
Kuom degė visad �irdys karių...
Jau vriasi Vartai Dausų
Pasauly gyvųjų a� likt negaliu...
Bet karo ragas vis gaus!
Ir Mū�io Paskutinio dieną prana�aus!
Tad bus valia tokia Dievų!
I��engs �vaig�d�ių tiltu kariauna dausų.
Susitiksim tada, visi, kovos lauke,
Kai melo bok�tai skęs liepsnose!
|
|
