|
POCCOLUS LYRICS
"Poccolus" (1996)
1. Vilkolakiai
2. Pakol Dega Lauþai
3. Ugnis Kyla Virð Àþuolø
4. Begeyte Peccolle
5. Jie Ateis...
6. Rudens Miðko Ðnabþdesiai
7. Tai Bus Mano Triumfo Valanda
8. Kirsk, Medeine, Kirsk
9. Dvasklajys
10. Untitled
1. Vilkolakiai
Að vienas miðke tarp medþiø ðeðëliø,
Pakyla vëjas, tolumoje staugia vilkai.
Pilnaties ðviesa, vaizdai susilieja,
Virsmas á vilkà klaikiam staugime.
Kaþkur uþ jûrø mariø, kur baigiasi jûra,
Su mistiniu vëju per Tamsos Gelmes,
Eina vilkolakiai prie Pragaro Vartø,
Kur paslëpti lobiai auksu neákainojami.
„Meditacija su Vilko Runa
Uþpildo sàmonæ ir iðstumia visa kita.
Matau juodà Runà herbe ant raudonø durø,
Uþ ðiø durø stovi didþiulis vilkas,
Jis mano draugas, jis mano brolis,
Jis dalis manæs, jis tai að,
Jo kûnas tampa mano kûnu,
Jo kraujas tampa mano krauju,
Jo sàmonë – mano sàmone,
Jo instinktai – mano instinktais.“
2. Pakol Dega Lauþai
Lauþai... Ðià paslaptingà naktá
Daugybë jø dega tolumoje,
Tyla... pasigirsta pelëdos riksmas,
Tai – þenklas.
Ugnies jëga uþpildo viskà aplinkui,
Prasiveria Kosmoso Gelmë.
Kibirkðtys sprogsta ir neða
Á begalinæ erdvæ.
Að matau deganèias akis,
Deive Gabija, saugok Ugnies Kelyje.
3. Ugnis Kyla Virð Àþuolø
Skrisk su uþkeiktu vëju á tolá
O kunigaikðti liûdesio ir nevilties,
Neðk mano skausmà á prarastà ðalá,
Atgimstanèias vizijas ið praeities.
Kraujo lietus pamirðtosios didybës,
Tai liûdnos aðaros þemës gelmiø,
Atodûsiai verþias pro miglà ir tylà,
Ugnis kyla virð Àþuolø...
Ir ta jëga, kuri drebino þemæ,
Tebûna mano galybës jëga,
Tegu griaudþia þaibai, að jau einu
Su vëju ir ugnim...
Ten paslëpta Iðmintis
Uþrakinta giliausiuose poþemiuose.
Ten paslëpti Raktai
Nuo durø á amþinybæ.
Per medþiø ðaknis á poþemio ðalá,
Per tunelá tamsø á Þemës gelmes,
Jau netoli tamsi ugnies jëga,
Liejas ir verþias ið Uþburto Rato
Á paslëptus slënius apgaubtus migla,
Kyla á virðø ðëlstanti Audra.
Galinga jëga sudrebina þemæ
Virð didingø kamienø senø Àþuolø,
Ásiliek á mane, o Didybës karaliau
Kuomet að á ugná einu.
4. Begeyte Peccolle
O galingasis Tamsos Valdove,
Kuris savo galybei neturi vardo.
Ðaltas, tamsus ir neðantis mirtá,
Kviesk savo tarnus, kad atliktø savo pareigà.
Vaitojantis Ðiaurës vëjas,
Naktis beribë ir juoda.
Tik Ugná skleidþia mano Kardas
Ir kvieèia magiðkas jëgas.
Gyvatës apraizgo nuogà kûnà,
Èiulpia paskutines gyvybës sultis.
Amþinu miegu uþmiega tie
Ant kuriø krito Pikulio prakeikimas.
O tu ateik, Tamsos Valdove,
Apgaubtas savo paslaptim,
Nuneðk mane á savo Gelmæ
Kur liksiu vienas su Mirtim.
Krintantys lapai Nebûties
Susilieja su miðko garsais.
Þvaigþdës uþgeso
Nujausdamos mirtá.
Pelëdos riksmas tamsiam miðke,
Nurimsta vëjas.
Tyla ir skausmas...
Viskas jau baigësi...
5. Jie Ateis...
Kaþkur giliai tamsioje karalystëje,
Tarp ðeðëliø tûno tyloje,
Jie, ateinantys ir keliantys baimæ,
Paslaptingi tamsos kariai.
Karas jø nuostabiausias kûrinys,
Þmoniø skausmas jiems didþiausia palaima.
Apokalipsës vizijos
Sukeltos jø liûdnø giesmiø.
Daugëja þmoniø, stiprëja jø galia,
Balsai pasàmonës gelmëje,
Jie ateinantys ir neðantys mirtá,
Paslaptingi tamsos kariai.
6. Rudens Miðko Ðnabþdesiai
Paslaptingi balsai...
Þodþiai ið Neþinomybës
Paslëpti tarp medþiø ðeðëliø.
Jie saugo paslaptá senà,
Kurià þinojo senovës þyniai.
Nukritæ ir pageltæ lapai
Kaþkada senai, senai, senai...
Ðnabþdesiai...
Þodþiai ið Neþinomybës,
Liûdni bedugnës balsai.
Kai ateina Ruduo
Su niûriais ir ilgesingais vaizdais
Uþpildanèiais mano sielà,
Iki giliausiø gelmiø.
Krinta lapai... Krinta lapai...
7. Tai Bus Mano Triumfo Valanda
Mano pily dega lauþai,
Að tariu uþkeikimà.
Pragaro Vartai prasivers nelauktai
Bundantys sielos troðkimai,
Uþges þiburys, tiesiu rankas
Á bundanèià galià tamsybës
Tarp ugnies grësmingø atðvaitø.
Ðaukiantis kardas, runø galia
Sukelia vizijø audrà.
Chaosas atgyja, siela ðëlsme,
Balsai ið poþemiø gaudþia,
Ugnis tarp ragø, Raguotojo Dievo
Akys tamsesnës uþ Tamsà,
Tai bus mano triumfo valanda.
Pikti veidai, demonø atvaizdas,
Nakties ðeðëliai, beribë tuðtuma.
Leisk uþdegti ugná ir eiti á Nebûtá
Kur mane pasitiks nauja auðra.
Dek ugnie, neðk mane!
8. Kirsk, Medeine, Kirsk
Tarp tamsiø miðkø klaidþiojo dvasia,
Ji liûdna ir pikta,
Klajoja nerasdama vietos
Apleista ir pamirðta.
Jos kûnas graþiausios merginos,
Bet vidus piktos gyvatës,
Medeinës tamsioji pusë,
Griaunanti gamtos jëga.
Jos merginos vilioja savo kerais
Pasiklydusius miðke,
Ir tie, kurie nesuras Kelio Atgal,
Nesulauks ryto auðros.
Mirties buèiniai piktøjø gyvaèiø
Praþudo beprasmes sielas,
Ir jei matai Ugná jos akyse
Tu eisi kartu...
Silpnieji triumfuoja,
Iðsekusi jos galia
Liûdna ir pikta...
Kirsk, Medeine, kirsk!
9. Dvasklajys
10. Untitled
|
|
