|
OBTEST LYRICS
"Iš Kartos Á Kartŕ" (2005)
1. Paskutinë Akimirka
2. Devyniaragis
3. Iš Kartos Į Kartą
4. Pergalë
5. Griausmavaldys
6. Audronaša
7. Burtai
8. Pirmyn!
9. Suminti Juodi Takai
1. Paskutinë Akimirka
...Mûsø laikà užpustë žiema
Ledo rûmais virto miškai
Kas pažadins iš miego ir ugná ákurs
Kai sugaus pranašysèiø ragai?...
...Kas nespëjo pabusti aušroj
Ugnyje praregës pirmakart
Kà pamato akis išsiilgus tiesos
Kà lûpos nori ištart?...
Kiekviena akimirka, tartum paskutinë
Laiko neskaièiuoja nei žemë nei dangus,
Liko tik širdis viena išdegintoj krutinëj,
Plaka tiktai bugnai vël á kovà kvieèia mus!
...Mûsø laukia kažkas tolumoj
Tai ne žmonës ir ne žirgai
Tai šëšëliais pavirtæ, juodai nusidažæ
Galingi pasaulio stulpai.
...Ar išdrástum á prarajà šokt?
Ar pakeltum akis á mane?
Savo gyvybæ iškeistum á tai,
Kà troškai žinot visada?...
Ar tai teisybë?...
Ar tai vienatvë?...
Ar tai tikrovë?...
....Ar tai laisvë?...
...Mûsø pëdos - laiko ženklai
Tai tik dulkës ir pelenai
Kiek beeitum pirmyn atsisukæs atgal
Saulæ ugny pamatai...
...Kur mus veda kranklio pati
Baigias kelias ir stoja tyla
Pilkapiø vëjais pavirsta naktis
Tai mûsø mirties valanda...
Kiekviena akimirka galbût paskutinë,
Laiko neskaièiuoja nei žemë nei dangus
Viskas kà turi - tiktai širdis tavoj krutinëj
Viskas kà žinojai iki šiandien – nesvarbu...
2. Devyniaragis
Atlekia elnias, virš jûrø vandenø,
Sidabro kanopom ledus žemën skelia.
Devyniaragis, dvi žvaigždës akyse,
Pažadina vëjus, parodo jiems kelià...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...
Atlekia elnias, virš kloniø ir miškø,
Prabudus iš miego já sveikina žemë.
Devyniaragis, dvi žvaigždës akyse,
Jo kailis auksinis, jam lenkiasi medžiai...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...
Elnias, šakotais ragais,
Devynios karûnos – dangaus žibûriai.
Auksu sužibo dangus,
Jis parneša saulæ ant savo ragø!
Ant pirmojo rago, ryškiausia šviesa,
Tai dega per amžius ugnis pirmapradë.
Devyniaragis, dvi žvaigždës akyse,
Ant rago devinto – kalviai kala...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...
3. Iš Kartos Į Kartą
Sulauk kol akmená suskaldys daigas
Nesensta akys amžius stebinèios tave
Susikerta keliai ir viskas baigias
Prasideda iš naujo nesibaigianti diena...
Tiek prakeikimø kraujas nuodytas atlaikë
Atleido priešams šitiek deginta širdis
Pasviræ àžuolai išsitiesia á dangø
Jûs likot vakar, mes keliaujame pirmyn...
Ugnis sujungia mûsø protëvius á vienà
Vanduo ir laikas šito kraujo nenuplaus
Tvirti kaip siena stojam iš kartos á kartà
Mes buvom, esame ir liksime
Visiems laikams!
Paduoda vëliavà nesudrebanèios rankos
Klaupiu ant kelio prieš didybæ tø dienø
Ratu gurkšnojam midø iš kartos á kartà
Tëvai, senoliai, sûnûs, mes galingi kai kartu...
4. Pergalë
Kam linksta virš kelio medžiai,
Ženklais nudabintos padangës,
Šaltiniai pagirdo nelauktà,
Ištroškusá klupdo panèiai.
Pabunda malûno sparnas,
Velniai girnø akmená tašo
Margoji surinko nuodus
Ranka sudrebëjo gràsant.
Virš àžuolo slypi erdvës,
Nematantys šianakt nersis...
Beginklis perlaužia strëlæ,
Krankliai jau renkasi spræsti...
Kà jauèia pamatæs šviesà,
Nudegusios rankos negyja,
Pavirto á ugná priešai,
Dar liko akis paskutinë...
Sugaišo vienà gyvybæ,
Jau laikas kamanas segti,
Kaip nors suspët iki ryto,
Žvaigždes á dangø pažerti.
Sustoja girdintis tylà,
Žirgais pasiverèia bangos…
Tik pergalæ deda á vidø,
Tos paèios nudegintos rankos…
Melas žadina skausmà,
Skausmas žadina dràsà,
Tik dràsûs laimi kovà,
Tik pergalë drasko melà!
Suprato priekalas kûjá,
Užkaitino ašmenis žaizdras,
Aidais skaudëjo liežuvis,
Prikastas negyvo veido.
Iš miško išëjæs elnias,
Atidavë saulæ ratams,
Sudegino dangø žvaigždës,
Išaušo rytas bematant…
5. Griausmavaldys
Trenks pelenais iš giedro dangaus
Dunda titnago ratai...
Žers kibirkštim kruvinom suliepsnos
Jo vežimas jau lekia...
Puls, šypuliais pasipils iš dausø
Iš padangiø jo kelias...
Seks, prisimins per metø metus,
Kas galybæ jo matæs...
…Per amžius primindamas griausmà,
Eikliausiu žirgu savo motinos,
Ryžtingai iškilo á aukštá,
Kur driekiasi begalës tolimos.
Užtraukæs šešëlius beribius,
Nakty neaprëpiamoj drebino dangø,
Atkëlë vartus àžuolinius,
Sutvërë dausas visagalës jo rankos…
Kauks viesulais strëles savo sës
Dunda titnago ratai...
Degs šviesuliais virš padangiø nušvis
Akmeninis jo kalnas...
Kils á dausas amžinais vakarais
Užvaldydamas naktá...
Vël nusileis, virš žemiø prajos
Jo vežimas jau matos...
6. Audronaša
Kas mane išlaisvino?
Išdráso pažadint iš miego gilaus,
Ne veltui tikriausiai...
Žinojot, kà gausit...
Ko mane išjudinot?
Galingi kalnai sujudëjo, drebëjo,
Ne veltui prikëlët...
Pabëgti norëjot?...
Audra....audra.....audronaša...
Kam mane prisišaukët?
Ramybë, tyla, pasitraukia iš slëniø,
Ne rytas išauš...
Ne saulë nuraus...
Kur mane ákalinot?
Tamsybëje sielø sukaustytø ledo,
Ne laukit malonës....
Ne laukit rytojaus....
Audra....audra.....audronaša...
7. Burtai
Ieškokite senio gudraus,
Kuris pasakys, kada baigiasi
Jûsø... laikas...
Vienintelæ aká primerks,
Žvaigždë á gelmes pasinërusi
Naktá... skaito...
Prasideda mano ruduo,
Vilkø pëdomis pasitinka
Raudonos... žaizdos...
Sudrumstas šaltinio vanduo,
Parodys, ko tavo gyvenimas
Vertas... vertas...
Maèiau kaip ilsëjosi vaškas,
Kaip ašmenys smigo á akmená
Kietà... kietà...
Prisimenu tuos laikus,
Kai àžuolas lapais žaliavo,
Gudžià... žiemà...
Atmerkë akis nesulaukus,
Miegojus ant pilkapiø Deivë,
Jos laikà užbërë žmonës,
Palaidojæ savo tiesà.
Pabudo, šukavo plaukus,
Audras sûkuriavo virš svieto,
Iš kaulø supylë krantà,
Žarijà á židiná sviedë.
Burtai, burtai, burtai...
Žvërys laukiniai pasibaidë tylos,
Krintantis lašas užšalo,
Pavirto á kraujà žolë,
Išaušo stebûklø metas...
8. Pirmyn!
Vardan tø, kurie krito,
Neleidæ užgest iki ryto,
Ugnim grudinæ valià,
Tamsoj pasilikt negali...
Vardan tø, kurie laukë,
Vilkais staugë,
Atgal nerado sau kelio
Stovëjo tvirtai iki galo...
Ir imk...
Mano balnà, žirgà melnà,
Kraujo delnà, ženklà, nori paslëpti randà?
Begalë metø pavirto á saujà šaltinio vandens,
Ledinio vandens..
Ir tark...
Medžio vardà, vëjo vardà,
Aštrø kardà, prasmæ randa, kelias á krantà,
Begalæ žingsniø á niekur ir vis dar ant kojø,
Á prieká, á prieká, pirmyn...
Vardan tø, kurie nešë,
Ugnim vardus užrašë,
Vardan praradusiø viskà,
Akiø šviesa tebetviska...
Vardan paskutinio lašo,
Gyvybë mirties atsiprašo,
Išeina á vakarus saulë,
Pirmyn! ... á anà pasaulá.....
9. Suminti Juodi Takai
Juodus akmenis ridena
Á pakalnæ amžinai
Slysta žemë iš po kojø,
Kalnas stiebiasi aukštai...
Kas ákops, kas pašauks iš anapus?
Kà pakvies, kam rankà paduos...
Suminti juodi takai
Man ir tau...
Supilti juodi kalnai
Man ir tau...
Nenutyla juodos sielos,
Laukia degantys keliai,
Taip sumintos mûsø dienos,
Suminti juodi takai....
Kas ákops, kas pašauks iš anapus?
Kà pakvies, kam rankà paduos...
Suminti juodi takai
Man ir tau...
Supilti juodi kalnai
Man ir tau...
|
|
